History
Icon-add-to-playlist Icon-download Icon-drawer-up
Share this ... ×
...
By ...
Embed:
Copy
Rss
Boso Valanda
Apie vadovavimą ir lyderystę
Category: Careers
Location:
Followers (73)
Currently following. Unfollow
Image_nophoto Picture?width=25&height=25 Image_nophoto Picture?width=25&height=25 Image_nophoto Picture?width=25&height=25 Image_nophoto Image_nophoto Picture?width=25&height=25 Image_nophoto Picture?width=25&height=25 25x25_13032249 Picture?width=25&height=25 Picture?width=25&height=25 Picture?width=25&height=25 Picture?width=25&height=25 Picture?width=25&height=25 Picture?width=25&height=25 Picture?width=25&height=25 Picture?width=25&height=25
100x100_10690161
Verslo valdymo konsultanto Sauliaus Jovaišo pokalbiai ir internetiniai seminarai apie vadovavimą, straipsniai, žinutės, komenta...


by Boso Valanda
x
take it with you
Iphone5s_trans go mobile with Podomatic's new iPhone app.
don't have an iPhone? no problem »
x
loading results... Loader
loading results... Loader
x
No results found.
October 07, 2019 03:29 AM PDT

Aktorė, dėstytoja ir viešojo kalbėjimo mokytoja Adrija Čepaitė įsitikinusi – charizmos galima išmokti. Šį savo įsitikinimą ji pagrindžia ir praktiškai, kadangi pati to moko kitus.

„Charizma yra toks dalykas, kuriuo norima sekti ir kuriuo tikime. Charizmatiški žmonės yra tie, kurie įkvepia aplinkinius. Ne tie, kurie rodo ir demonstruoja save. Charizmatiški žmonės kituose žmonėse mato ir apeliuoja į jų gerąsias puses, bendrauja su tuo žmogumi geresniame pavidale ir tiki, kad tas žmogus yra toks, kol tas žmogus pats patiki, jog toks yra. Tas charizmatiškas žmogus mato kitame žmoguje stebuklą, o tam, kad tu matytum ktą stebuklą, pirmiausia turi galvoti apie tą kitą žmogų. Ir visą savo dėmesį sutelkti į tą kitą žmogų. Ne į tai, kas tau iš to, o į tai, kas jam iš to. Tik tada tavo organizmas ima duoti, tavo kūnas išsiplečia, raumenynas atsipalaiduoja ir išsiskiria dopaminas, hormonas, kuris mus pakelia. Mūsų akys ima blizgėti, mes turime daugiau energijos, nes duodami, mes kuriame“, – savo mintimis laidoje „Boso valanda Jovaišu“ dalijosi A. Čepaitė.

September 30, 2019 12:24 AM PDT

Laidoje „Boso valanda su Jovaišu“ svečiuojasi aplinkosaugos ir darnaus vystymosi specialistės, VšĮ Baltijos aplinkos forumo ekspertė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė.

Kalbėdama apie darnų vystymasį ekonomikoje, kuri, anot pašnekovės, beveik visa yra pagrįsta žmonių vartotojiškumu, specialistė pabrėžia, kad sunku įsivaizduoti verslą, kuris nenaudotų išteklių.

„Šiandien turbūt kiekvienas žmogaus judesys yra susijęs su ištekliais. Ir verslas mūsų gyvenime padeda daryti tuos judesius, daro mūsų gyvenimą patogesnį. Verslas iš esmės yra tobulas gėris. Pavyzdžiui, verslas man išleidžia knygą, verslas atneša valgyti, sukuria automoblį ir t.t. Verslas turbūt nėra tas blogasis, kaip mes kartais bandome pasakyti“, – teigia pašnekovė.

A. Alijošiutė-Paulauskienė įsitikinusi, kad kalbėdami apie darnų, atsakingą verslą, mes neturėtumėme apie jį kalbėti, kaip apie tokį verslą, kuriam nerūpėtų nauda ar pelnas.

„Mes kalbame apie tokį patį verslą, tik suvokiantį pagrindinę savo atsakomybę – šaindien naudoti išteklius taip, kad neprikurtų problemų ateityje, – pasakoja pašnekovė. – Ilgą laiką verslininkai dirbo tarsi kažkokioje uždaroje erdvėje. Pavyzdžiui, buvo neaišku, iš kokios šalies atsveža išteklių, ar ten nėra išnaudojami žmonės, niokojama gamta. Svarbiausia buvo tai, kad iš atsivežtos pigios žaliavos jie čia galės pigiai gaminti.“

Laidos viešnia sutinka su tuo, kad įmonėms šiandien deklaruoti tai, jog yra atsakingas verslas, tiesiog apsimoka, nes pasaulis, anot pašnekovės, per pastaruosius 15 metų labai pasikeitė. Tačiau daug svarbiau, tęsia pašnekovė, suvokti verslo daromą poveikį.

„Jeigu spausdinu knygas, tai turėčiau suvokti, kur aš darau didžiausią poveikį ir kur jis gali būti kritinis. Tai nereiškia, kad dabar aš knygas turiu pradėti spausdinti ant papiruso ar panašiai, – sako A. Alijošiutė-Paulauskienė. Darnus vystymasis ir yra aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių dalykų derinimas. Ir čia tokio recepto, kurį galėčiau duoti verslininkams, sakydama, imkite ir visi dabar pagal jį darykite, nėra.“

September 24, 2019 06:24 AM PDT

Laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ viešnia – Rima Vanagė, konsultacijų bendovės „Vanagė“ vadovė.

„Pirmiausia, aš esu žmogus, kuriam labai rūpi, kad kitiems žmonėms būtų gerai. Mano mažoji dukrytė, kuriai šiuo metu septyneri, nuėjo į mokyklą ir pasakė mokytojai, kad aš barstau laimės dulkes ant verslininkų galvų. Ji kitą dieną man skambina ir sako, Rima Vanage, gal galite atvažiuoti į mokyklą ir pabarstyti tų dulkių mokytojams, nes jiems jų labai reikia. Be viso šito, dar savanoriauju „Vaikų linijoje“ ir bandau padaryti vaikus laimingus, kiek įmanoma duodu savo ausis ir širdį“, – į pirmą laidos vedėjo klausimą, kas jūs tokia, atsakė R. Vanagė.

September 16, 2019 10:37 PM PDT

„Pradėjau kaip žmonių daktaras, vėliau buvau kompanijų daktaras, o dabar esu ir žmonių, ir kompanijų daktaras“, – paklaustas, kas jūs toks, pokalbį kassavaitinėje DELFI TV laidoje „Boso valanda su Jovaišu“ pradeda VšĮ „Kauno miesto poliklinika“ direktorius Paulius Kibiša.

Ir iš tiesų, baigęs mokslus P. Kibiša kurį laiką kopė karjeros laiptais medicinos srityje, tačiau vėliau pasuko į verslą. Darbo patirties pašnekovas sėmėsi tokiose įmonėse kaip „Eli Lilly and Company“ (JAV), „Fazer Gardėsis“ (Suomija), „Kesko Agro“ (Suomija), „Alita“ (Lietuva) ir kitur.

Truputį daugiau daugiau nei prieš du metus, kaip pats pasakoja, dabartinio Kauno mero Visvaldo Matijošačio pakviestas, jis privatų sektorių iškeitė į viešąjį ir pradėjo vadovauti bei reformuoti Kauno poliklinikas.

„5 Kauno poliklinikų tinklas nuo senų tarybinių laikų buvo sukurtas tam, kad aptarnautų 418 tūkst. Kauno gyventojų. Tiek senovėje poliklinikos ir aptarnavo. Dabar aptarnaujame 188 tūkst., o pastatų, direktorių buvo tiek pat, taip pat visų kitų administracijos darbuotojų ir nemedicininių darbuotojų buvo tiek, kiek ir anksčiau. Radome ten netgi įvairių egzotiškų specialybių, tokių kaip dailininkas, telefonistas, liftininkai. Tiesa, dar ir dabar vienoje iš poliklinikų likęs vienas liftininkas“, – pasakoja pašnekovas.

Optimizavus jų valdymą, vietoj penkių administracijų liko viena. O tai, kaip buvo skelbta žiniasklaidai, padės užtikrinti skaidrų ir efektyvų valdymą, leis kasmet sutaupyti bent po 1 mln. eurų, iš kurių bus mokami didesni atlyginimai medikams bei leis užtikrinti profesionalesnį gydymą ir kokybiškesnį pacientų aptarnavimą.

„Ką mes padarėme? Iš esmės sujungėme visas poliklinikas į vieną. Iš 350 nemedicininių darbuotojų sumažėjo iki 160, o tai yra 51 proc., todėl aš nesistebiu, kad ne visi mane myli ir ne visi džiaugiasi. Bet, galiu pasigirti, kad nepaisant tokio didelio darbuotojų mažinimo, neturėjome nei piketų, nei didelio triukšmo žiniasklaidoje, nei jokių teisinių procesų, nes su žmonėmis, kurie pasikeitus situacijai tapo poliklinikai nebereikalingi, stengėmis atsisveikinti normaliai, civilizuotai, pilnai išmokant jiems viską kas priklauso, o daliai netgi pasiūlėme darbą kitose savivaldybės įmonėse“, – sakė VšĮ „Kauno miesto poliklinika“ vadovas.

September 02, 2019 01:21 AM PDT

Stresas, užgriuvusi atsakomybė, aukšti lūkesčiai, staiga nukreipti visų žvilgsniai į tave – tai tik dalis to, ką teko patirti Tomui Burovui, vos prieš 9 mėnesius tapus antros pagal dydį Lietuvoje televizijos ir interneto paslaugų teikėjos „Cgates“ generaliniu direktoriumi.

„Galėčiau sakyti, baikti, aš atėjau į darbą kaip visada ir viskas buvo gerai. Paprašiau padaryti kavos ir tiesiog sedėjau. Bet taip tikrai nebuvo. Manau, visi patiria tą stresą, nesvarbu, ar tu esu vadovas, ar ne. Juk pirmiausia, visi mes žmonės ir bet kokia užgriuvusi atsakomybė daro įtaką“, – dalyvaudamas kassavaitinėje DELFI TV laidoje „Boso valanda su Jovaišu“ kalbėjo T. Burovas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad prieš tapdamas naujuoju generaliniu direktoriumi, toje pačioje įmonėje jau dirbo trejus metus. Anot T. Burovo, tai buvo viena iš lengvinančių aplinkybių pasikeitus pareigoms. Dar vienas svarbus aspektas, kuris, anot T. Burovo labai svarbus tuo metu, kai gyvenime vyksta įvairūs pokyčiai, – šeimos palaikymas.

„Mano atveju jaučiau labai stiprų šeimos palaikymą. Žinoma, tada akcininkai, kurie taip pat gali arba palaikyti, arba ne, arba reikalauti, tai turėjau tokį komfortą, kad mane palaikė. Tada – komanda, kuri, įvykus šiam pokyčiui, džiaugėsi ir plojo. Visa tai vadovui leidžia stresą grąžinti į tą normalų, valdomą lygį, kuris, kaip jau minėjau, egzistuoja pas visus ir jis turi būti“, – pasakojo pašnekovas.

August 27, 2019 03:59 AM PDT

Laidos „Boso valanda su Jovaišu“ viešnia – „Socialinių mokslų kolegijos“ direktorė, įvairių iniciatyvų idėjinė autorė ir organizatorė Gabija Skučaitė.

„Socialinių mokslų kolegija“ – didžiausia nevalstybinė aukštoji mokykla Lietuvoje, kitais metais minės 25 metų jubiliejų. G. Skučaitė kalbėdama apie tai, kas jai visus šiuos metus padėjo išlaikyti verslą ir jį plėsti, pasakojo, kad tai – nuoseklumas ir pastangos kaskart tą patį dalyką daryti vis geriau.

„Sukurti verslą, jį užregistruoti nėra sunku, bet 25 metus viską išlaikyti ir augti, čia yra uždavinys. Aš vis tiek turiu sugrįžti atgal. Visą tai mes pradėjome dviese, kartu su mama ir tas mūsų kompetencijų, skirtingų dalykų pasidalinimas, matyt, padėjo tą stiprų pagrindą, kurį po mamos mirties vystau pati“, – pasakojo kolegijos direktorė.

August 21, 2019 01:18 AM PDT

Laidoje viešėjęs Vilniaus universiteto profesorius, psichiatras Dainius Pūras pasakojo, kad tik pasirinkęs vaikų ir paauglių psichiatrijos sritį, suprato, jog „remontuoti“ reikia ne pačius vaikus ar žmones, o jų aplinką.

D. Pūras laidoje pripažįsta, kad mėgsta atvirai pasisakyti psichinės sveikatos ar socialinės apsaugos sistemos klausimais. Dėl to, kaip pats pasakoja, visuomenėje sulaukia įvairių nuomonių ir atgarsių.

„Čia sąmoningas apsisprendimas. Kiekvieną kartą, prieš darydamas kokį sprendimą, kuris atrodys kaip akibrokšatas, pagalvoju. Ir artimiesiems ne visada patinka, nes jie gal norėtų, kaip sakoma, gyventi saugiau. Ne kiekvieną kartą aš ir apsisprendžiu tų malkų paskaldyti, bet jeigu pamatau prasmę ar nutariu, kad jei to nepadarysiu, tiesiog savęs negerbsiu, tuomet įsijungia toks mechanizmas ir tada jau sulaikyti savęs negaliu“, – sakė laidos svečias ir pridurė, kad labiausiai savęs negerbtų, jeigu pastebėtų, kad yra „užsikrėtęs“ konformizmo virusu.

Pašnekovas, atsakydamas į klausimą, ar lietuviai psichine prasme gyvena sveikoje aplinkoje, pabrėžė, kad mūsų visuomenė neturi vizijos, niekaip neapsisprenžia dėl tapatumo bei nežino, kas yra ir kuo nori būti. Taip pat D. Pūras pastebi, kad paskutiniu metu atsiranda balsų, kurie gąsdina Vakarų vertybėmis.

August 09, 2019 01:33 AM PDT
itunes pic

Eligijus Kajieta (buvęs tarptautinės konsultacijų bendrovės „Hay Group“ generalinis direktorius Baltijos šalims) įsitikinęs, kad nuo efektyviai dirbančios komandos priklauso, ar įmonė pasiekia pačių geriausių rezultatų.

„Yra dvi sritys – vadovavimo kokybė ir organizacijos struktūra – kuriomis išsiskiria tik pačius geriausius rezultatus pasiekiančios įmonės. Organizacijos struktūra yra gera, kai yra aiškios darbuotojų atsakomybės, kai jos nesidubliuoja, yra suskaidytos bei sudėliotos pagal žmonių kompetencijos lygius ir nėra trinties, kas už ką atsako“, – pasakojo pašnekovas.

Sauliaus Jovaišo paklaustas apie tai, ką daryti vadovui, kad pas jį ateitų ir norėtų likti patys geriausi darbuotojai, E. Kajieta pabrėžė, kad tam, jog vyktų efektyvus darbas, organizacija turi būti lygiai taip pat atsakinga kaip ir pats darbuotojas. Dar dažniau, anot pašnekovo, organizacija atsakinga netgi labiau.

„Organizacijos pusėje yra daugiau informacijos, žinių, kokiam darbuotojui seksis, o kokiam ne. Tai įmonė turi didesnę atsakomybę, kad padarytas sprendimas būtų teisingas. Reikia išmokti suprasti, kas yra sekmės formulė būtent toje pareigybėje. Pirmiausia apsibrėžti, kas yra pareigybė ir kokios asmeninės savybės, kompetencijos sužydės toje pareigybėje. Jei pareigybė neapibrėžta, mes nežinome, kokios kompetencijos būtinos, o kokios išmoktinos. Tada dairomės žmonių, kurie anksčiau tai darė ir tikimės, kad jie sėkmingai tai darys mūsų įmonėje“, – mintimis dalinosi E. Kajieta.

Šiais laikas stengtis išlaikyti darbuotojus, anot pašnekovo, yra utopija ir geriau siūlo kelti klausimą, kaip prailginti efektyvaus darbuotojo gyvenimo ciklą įmonėje.

„Kiek mes norime tą darbuotoją turėti vienoje, antroje ar trečioje pareigybėje, kaip tą kelią pailginti. Ir čia dar daug namų darbų reikia padaryti. <...> Jeigu žmogus mato savo kelionės organizacijoje viziją, tai jis niekur nesidairys“, – sakė E. Kajieta.

August 01, 2019 12:29 AM PDT

Šioje laidoje „Boso valanda su Jovaišu“ svečiuojasi jauno verslo, portalo „BZN start“ įkūrėja Živilė Baubonienė. Investicinis fondas „Nextury Ventures“ ir „BZN start“ beveik prieš porą metų pranešė vienijantys jėgas. Tuomet Ž. Baubonienė džiaugėsi, jog tai leis sustiprinti jų veiklą ir išplaukti į naujus vandenis.

„Mane dažnai pavadina startuolių mama. Aš pradėjau tą biznį pirmoji, visą startuolių mediją, komunikaciją, apie juos rašyti, domėtis ir t.t. Pradėjome nuo žiniasklaidos, turėjome žurnalą, kurį visi labai gerai prisimena. Dar iki šiol manęs klausia, ar leidžiame jį. Žurnalo nebeleidžiame, nes iš esmės pasikeitė vartotojų elgsena, jie perėjo į elektroninę erdvę. Mūsų verslo dalis dabar yra ir renginiai, jų organizavimas“, – pasakojo Ž. Baubonienė.

Laidos dalyvė džiaugiasi, kad jaunas verslas ir jame esantys žmonės yra labai atviri, įžvalgūs ir niekada neatsikantys padėti kitam. „Galvoju, juk tai yra nerealu, kokia auga karta. Jie važinėja, o tai reiškia, kad nuvažiavę pamato kitą patirtį. Jie kartais man sako, kad už viską, ką jie ten gauna nemokamai, o tai ir ekspertų pasidalinta informacija, ir kontaktai, turėtų sumokėti milijonus. Jie supranta, kad gauna paslaugą, kuri leidžia jiems sukurti vertę.”

July 25, 2019 11:43 PM PDT

Kassavaitinės DELFI TV laidos „Boso valanda su Jovaišu“ viešnia biochemikė dr. Urtė Neniškytė dar pokalbio pradžioje prisipažįsta, kad prieš devynerius metus išvykusi studijuoti doktorantūros jau žinojo, kad moksline veikla užsiims ne pasaulinio lygio laboratorijose, o įgijusi norimą išsilavinimą, grįš ir darbus tęs Vilniuje. Šiuo metu U. Neniškytė daugiausia dirba molekulinės neurobiologijos srityje.

„Vis labiau domėtis neuromokslu pradėjau palaipsniui nuo doktorantūros studijų. Mane dominantys klausimai yra susiję su tuo, kaip veikia mūsų smegenys, kas jose vyksta, jų vystymosi procesai ir kaip smegenų tinklai optimizuojami. Jeigu turi tinklą, kuris yra per tankus, iš jo reikia išjungti tas nereikalingas jungtis. Mane ir domina tie mechanizmai, kuriais yra atrenkamos reikalingos ir nereikalingos jungtys. Šio proceso pirmoji banga vyksta vaikams nuo 6 mėnesių iki 6 metų, o antra banga – paauglystėje“, – dominačias sritis pristatė mokslininkė.

U. Neniškytė laidoje pasakoja, kad žmonių motyvacija yra pagrįsta matomu tikslu ir tuo, kokio atlygio tikimąsi jo pasiekus. Jeigu tikslas nėra aiškus, anot mokslininkės, smegenys negali pereiti į motyvuotą būseną. Atlygio lūkestis, pasak lados dalyvės, taip pat svarbus, nes kuo didesnis lūkestis, tuo lengviau žmogui tapti motyvuotam.

„Jeigu lūkestis nėra patenkinamas, kas yra labai svarbu, žmonių smegenyse vyskta tie patys procesai, kurie vyksta bausmės atveju. Pavyzdžiui, jeigu aš vykdau kažkokią užduotį ir tikiuosi premijos, kurią, atlikęs užduotį ir gaunu, mano smegenys sako, viskas buvo gerai, kitą kartą daryk tą patį. Jeigu aš tikėjausi vienokios premijos, o gavau dvigubai didesnę, mano smegenys sako, tai bent! Net nepagalvojau. Tai tikrai reikia kartoti ir kitą kartą, darom ir darom, labai gerai. Bet jeigu aš gaunu tik pusę žadėtos premijos, mano smegenys demotyvuojasi. Ir netgi ne pusiau, tai prilyginčiau lygiai tam pačiam dalykui, jeigu man lieptų susimokėti baudą“, – apie procesus, vykstančius žmogaus smegenyse, pasakoja U. Neniškytė.

loading more... Loader
 
x

take it with you


Iphone_trans Listening to podcasts on your mobile devices is extremely convenient -- and it's what makes the podcasting medium so powerful.

You can take your favorite shows and mixes with you anywhere, but to do so requires some quick and simple steps.

Let's walk you through that process together.
step 1:


Click the "Subscribe With iTunes" link in the page's sidebar:

Subscribe_with_itunes

This will require that you have the iTunes software on your computer.

(You can download iTunes here.)
step 2:
Itunes_ss

Now that you've subscribed to the podcast on iTunes, the feed will display in your "Podcasts" section on the left navigation bar.

Click there and you'll see the show displayed in the iTunes browser.

You can "get all" to download all available episodes or just individual episodes.
step 3:


Plug your mobile device (iPhone, iPad, iPod) into your computer with the Dock Connector cable, and click the device in iTunes's left navigation bar.

Itunes_ss2

Once you have your device highlighted, click "Podcasts" in the top navigation bar and sync the podcasts you want on your device. Click "apply" and the episodes you have downloaded on your iTunes software will sync with your device.
that's it!

The beauty of this process is that now, every new episode of your subscribed podcasts will automatically sync to your device every time you plug it in and open iTunes. You can now take your favorite shows with you everywhere you go.

Enjoy!
done!
x

share this podcast


Email a friend about this podcast
x

subscribe to this podcast

Rss-icon RSS
Itunes-icon iTunes